- prilinkti
- priliñkti intr.
1. R, Q69 lenkiantis žemyn, priartėti prie ko; nusvirti, žemyn nusikreipti: Priliñkę (susilenkęs) pabuvau – per vidų sopa Rod. Sėdi prie tos mašinos prilinkęs (siūdamas) Krn. Tas medelis vargsta priliñkęs prie žemės Ėr. Verkė žaliosios rūtelės, prie žemės prilinkę LTR(Pnd).
2. pakrypti, pasisukti: Saulė tąkart jau nusileidimui prilinkusi LC1880,40.
3. prieiti, priartėti prie tam tikros ribos, prie pabaigos, galo (apie laiką): Prilinko čėsas vakarop TP1881,21. Čėsas buvo rudenop prilinkęs ir naktys šauniai ilgos prš. Vakaroja, prilinksta diena, aptemsta CII5. Dienai prilinkus tapė sudegintos prš.
4. turėti traukimą į ką: Kūnas … visados pri žemės (žemiškų dalykų) prilinkęs brš. Meilėsp broliškosp tarp savęs būkite prilinkę, garbė[je] kits kitą pranokdami BtPvR12,10.
5. jausti palankumą, simpatizuoti: Šaltyšiaus sesuo Rūdžiui prilinksta (nori už jo tekėti) rš.
6. sutikti: Teisdarys ant to lengvai prilinko BsMtII215.
7. priprasti, įprasti: Kai neprilinkę an blogą valgį, tai iš pradžių sunku buvo Ml. Aš neprilinkus an sunkų darbą Ml.
8. Dg, Kb pritvinkti (apie dienią): Mūs žaloj jau priliñko Al. Jau kumelė prilinkus Lp.
9. Lkv susikaupti lietaus debesims, apsiniaukti: Pritvinko, priliñko, jau lys Ll. Buvo priliñkusi lyti, o nelijo Lk. Stovia stovia priliñkusi par visą dieną, pradės lyti Ll. Dangus visai prilinkęs rodėsi BzF137. ║ Up daug prisirinkti: Niekam netikęs krosnis: kai tik kūreni, tai tuoj ir priliñksta pilna gryčia dūmų Srv. Trioba priliñko dūmų Rs.
◊ širdìs priliñko (priliñkusi) apie palankumo jutimą: Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis? V.Kudir. Daug urėdininkų … valniemsiems prilinkusią širdį turėjo LC1879,30.\ linkti; antlinkti; aplinkti; atlinkti; įlinkti; išlinkti; nulinkti; palinkti; perlinkti; prilinkti; sulinkti; užlinkti
Dictionary of the Lithuanian Language.